Kalėdinių dovanų idėjos pagal Nijolką

AŠ NEMIRIAU. Tik gerokai atsiribojau nuo rašymo tam, kad manęs neišmestų iš universiteto ir sugebėčiau pasibaigti visus darbus. Tiesa, sveikinu Jus visus su ŽIEMA. Taip, ji prasidėjo tada, kai prabėgo pirmosios gruodžio dienos. Jau dabar parduotuvės yra prikimštos bukos plastmasinės kalėdinės materijos, Maraja Keri per garsiakalbius staugia savo garsųjį “ ALL ai vont for kristmas iz JU“, primindama, kad tuoj tau skaudės galvą, jeigu nenupirkai antros eilės pusbrolio žmonai kalėdinės dovanos. Viskas gražu, smagu. Aišku ne studentams, nes sesija prasidėjo, o ir džingl bells ne taip ir gražu, kai gresia skolos ir perlaikymai.NESAKAU, kad esu ta, kuri turės skolų, bet niekuomet neatmetu tokios galimybės. Visgi, būkime realistai, tiek laiko šį pusmetį praleidau tingėjimui, kad tik Dievas ir šventosios dvasios man padėti tegali.

Kadangi jau pati gerokai apsirgau kalėdine pirkimo karštine, nors tiesa, kaip tikra instagraminė pupulė, dar nepasipuošiau nei eglutės, nei kalėdinių kojinių nenusipirkau, nusprendžiau su jumis, mielieji skaitytojai, pasidalinti dovanų idėjomis. Ir papasakoti apie dovanas, kurias galima padovanoti artimiesiems, kuriuos mylit ir kurių nekenčiat. Tad pradėkime.

Visų pirma esu materialistė ir pati tai žinau. Man reikia daiktų – gražių ar ne, man jų tiesiog reikia. Nesigėdiju to, nes manau, kad savo ydų pripažinimas veda geresnio gyvenimo link. Ir tikrai užpykstu, kai man padovanoja paskutinį šūdą.Kodėl? Nes esu kvaila ir naivi. Aš esu iš tų žmonių, kurie bando būti  per šventes Kalėdų seneliais. Praeitais metais Pintereste prisižiūrėjau rankų darbo vardinių kortelių IŠ MOLIO, KURIAS PRIEŠ PAT KALĖDAS SAVO RANKOM minkiau, kočiojau, kad kiekvienam individualiai prie dovanos būtų , ta proga visus namus apdergiau su tuo moliu… Esmė tame, kad tikrai žiauriai stengiausi, popierius dovanoms irgi iš specialios parduotuvės,dovanos visos apgalvotos, kad tik patiktų ir tiktų. Nu ir ką. Buvo velniškai skaudu gaut stiklainį MEDAUS. Esmė tame, kad visi gerai žino, kad esu alergiška MEDUI ir žiauriai, bet vis tiek padovanojo. Maždaug : “Smagių švenčių, va tau, padvėsk“.  Aišku, neminėsiu tų kartų, kai mano močiutė man padovanodavo 7 vienetų pakuotės medvilninius trūsikus, kurie primindavo gerokai prišiktus pampersus ar parašiutus. Arba, kai gavau burokų ir granatų skonio “SVEIKATOS STIKLAINĖLĮ“ ir pakelį makaronų. Ta prasme… Tokiais atvejais man norisi staugti. Ne todėl, kad aš norėjau kažko daugiau. Tiesiog mane erzina tai, kad žmonės nesugeba pasukti savo smegenėlių ir pamąstyti kažko įspūdingesnio  bei vertingesnio, nei tai. Žinau, kad kiti neturi laiko, pinigų, jėgų ir panašiai. Bet ne čia kabliukas. Mano šeimoje/aplinkoje yra pilna žmonių, kurie yra turtingi, turintys laiko, bet kai reikia pirkti dovanas, staiga virsta paskutiniais ubagais. Viskas čia dar būtų gerai, kažko daug nesitikiu, nes ką reikia, galiu įsigyti, bet jie iš kitų tikisi tikrai prasmingų ir brangių dovanų. Tu man žvakę, aš tau Zepter puodą (brangūs, kokybiški puodai) – štai tau ir kalėdinė logika.

Esu gavusi N neapgalvotų bet kokių dovanų, o dovanojusi daug prasmingų daiktų, į kuriuos įdėjau daug širdies ir meilės. Ir kiekvieną kartą, po didžiulio paskutinės minutės gauto nusivylimo, sau pasakau : “kitais metais, tai jau viskas,tikrai taip nesistengsiu“. Bet greičiausiai esu tas žmogus, kuriam smagu teikti džiaugsmą, dovanoti (kad ir kokia grumpy šiknaskylė bebūčiau).Ką dovanosiu šiais metais? Orientuosiuosi į valgomas dovanas (saldainiai, įvairūs skanūs džemai, gurmaniški gardumynai) , kalėdines kojines su varpeliais, USB raktus su Halku ir Žvaigždžių karų herojais ir panašiai. Smagu ieškoti įdomių ir tikrai kasdieniniame gyvenime panaudojamų dalykų. Aišku, kaip ir kiekvienais metais, siųsiu atvirlaiškius visiems artimiesiems su kalėdiniais linkėjimais (nes paskutiniu metu iš savo pašto dėžutės traukiame tik sąskaitas ir reklamas), kepsiu sausainius ir visaip kitaip skleisiu kalėdinę magiją.

Jeigu turite nemenką sąrašiuką žmonių, kurių tiesiog nemėgstate, bet pasakyti tiesiogiai negalite, jiems dovanokite šias dovanas :

• Žvakę. Geriausiai tą, kur ant kapų dedame. Galės sau kelią pasišviest grįžtant namo, arba šiaip, nereikės kitais metais Vėlinėms pirkti. Galiausiai, kapų žvakė gali būti ir ekskliuzyvinė namų dekoro detalė.
• Medus, riešutai  – didžiausi alergenai, tad kodėl gi jų nepadovanojus kokiam alergiškam žmogui ir neišreiškus visiško pochuizmo ant jo gyvybės?
• Kibiras- jame galima kaupti šiukšles, užsidėti ant galvos, o galiausiai, kai užsikiš tualetas ir reikės “ant greito“ bus galima panaudoti ir tiesiogiai. Kodėl kibiras? Geriau neklauskite, ne aš dariau pagrindinio paveikslėlio koliažą ir dabar bandau suktis iš padėties ( AČIŪ, BENAI).
• Ne to dydžio (geriausiai kuo didesnių) trūsikų mega pack’ą. Kad būtų ir pirmadieniui, ir antradieniui, ir trečiadieniui bei kitoms darbo dienoms po parašiutą ant užpakalio.
• Pigių kvepalų. Nes kas jau kas, bet jie tai kvepia elegancija ir tikrai nedvelkia pigiu bomžo Vitaliko gėrimu.
• Moterims galima padovanoti veltinio papuošalus – karolius, apyrankes, auskarus. Dar jeigu koks vaikas bus padaręs per mokyklos būrelį – iš viso, namų gamybos, iš visos širdies dovana. Niekas gyvenime tokių dalykų nenešios (nebent nukvakusi dailės mokytoja, kuriai per penkiasdešimt), bet vis tiek, graži ir stilinga dovanėlė.
• Puiki dovana tą, kurią tu perdovanoji. Gavai šūdiną žvakių ar arbatų rinkinuką? Nuimk savo vardo atviruką ir perdovanok. Nes visi tokie durni ir nesuvokia, kad bandai prakišti tai, kas tau nepatinka.

Kol kas tiek mano prigalvotų nuostabių idėjų. Gal ir patys galite ką pasiūlyti? Visuomet lauksiu savo pašte :nijolkatariazodi@gmail.com , vintede (žinot kur mane rasti 😉 ) , connectede : https://connected2.me/nijolkatarezodi  ir kitose mažiau naudingose platformose.

Ko aš prašysiu Kalėdoms šiais metais? Paprasta. Teigiamų pažymių iš egzaminų ir 0 skolų. Paprasta, kai esi studentė, kuri nesimoko.

Skanių kotletų.

Nijolka.

PS : Ačiū Benui už nuostabų koliažą  ir mano sutaupytas penkias minutes, kurias galėjau praleisti jį darant.  Nepripraskite prie gero, tuojau grįšime prie mano meno.